Užgavėnės Platelių krašte

2017 vasario 3 d.

Užgavėnės – ypatinga ir išskirtinė metų diena Žemaitijoje. Žemaičių Užgavėnės neįsivaizduojamos be persirengėlių ir jų keliamo šurmulio. Platelių apylinkėse persirengėlių kompanijos, vadinamos “Užgavėnių žydais”, buvo populiarios nuo senovės. Senais laikais Užgavėnės vyko ne vieną dieną. Dar iki šių dienų Plateliuose pirmadienį vaikštinėja mažieji ,,žydukai“, o antradienį  - jau didieji. Pirmadienį po pietų eidavo ,,ubagais”. Tai buvo nedidelės grupelės po dvi, tris ar keturias moteris ir pusmerges, anksčiau moterys ,,žydais” neidavo. Antradienį eidavo didieji ,,žydai” (vyrai, persirengę įvairiais moteriškais ir vyriškais veikėjais).  Pagrindiniai Užgavėnių veikėjai:  seniausieji – gervė, ožys, meška, velnias; vėlesni: žydai, vengrai daktarai, giltinė, čigonai, vestuvininkai, kareiviai (caro, sovietiniai ar kitokie, priklausė nuo laikmečio). Persirengėlių kompanijai dažniausiai vadovavo Užgavėnių vadas. Persiregėlių grupėje buvo rinkikas (dar  vadintas kiaušianešiu) ir muzikantai (vienas arba du). Persirengėlių grupės buvo didelės iki 15 žmonių, veždavosi Morę, kurią vakare sudegindavo.  Užgavėnės baigdavosi Ubagų baliumi (dar vadinama ,,žydų vesele”). Pokaryje Užgavėnių tradicija priblėso, buvo atgaivinta 7-to dešimtmečio II-oje pusėje. Tuomet plateliškiai šventė ne Užgavėnes, o žiemos palydų šventę. Žmonės persirengdavo ,,žydais“, velniais ir raganomis, daktarais, vaidindavo “veselę”. Šventė neapsieidavo be Lašininio ir Kanapinio. Tautodailininko V.Jaugėlos padaryta iš Dovainių kaimo atvažiuodavo į Platelius Morė. Platelių Užgavėnės buvo populiarios: “žydų” pulkai sugužėdavo ne tik iš aplinkinių kaimų, bet ir iš Plungės, Kretingos, studentai iš Vilniaus. Nuo 1991 m. Užgavėnes organizuoja Žemaitijos nacionalinis parkas, ŽNPD folkloro ansamblis ,,Platelē”.

Tradicinių Užgavėnių papročiuose susipynusių senųjų tikėjimų, susijusių su žiemos žadinimu naujam gyvybės ciklui, šiuolaikinis žmogus jau neatpažįsta.  Dabarties žmogui senosios tradicijos nėra labai svarbu, jis nearia ir nesėja arkliuku. Sunkų darbą pakeitė galinga technika, kaime paplito modernios technologijos. O miestiečiai vargu ar atskirtų miežius nuo rugių, miesto vaikai mano, kad pienas ir kiti produktai ,,užauga“ prekybos centruose. Užgavėnes išgelbėjo karnavališkumas, vietoj apeigų – liko žaismė.