Šarnelės piliakalnis, vad. Švedu piliakalniu

Šarnelės kaime, iš Žemaičių Kalvarijos važiuojant į Barstyčius, kairėje kelio pusėje ties penktuoju kilometru yra piliakalnis. Jis apaugęs lapuočiais medžiais. Piliakalnio aukštis 15-16 m. Šarnelės piliakalnis - pailgos formos. Šiaurės ir rytų pusėje jį supa pievos, išraižytos upeliais, tekančiais iš pelkių ir durpynų. Iki imelioracijos pieva buvo labai šlapia ir sunkiai pereinama.

Apie piliakalnį yra užrašyta įvairių padavimų ir pasakojimų. Pasakojama, kad iš rytų pusės kalne buvusi 0,5 m. skersmens skylė (ola). Kai seniau ten ganydavo kiaules, jos įlįsdavo į tą olą ir po kelių dienų išlįsdavo. Kartais ant knyslių vielos išsinešdavo sudūlijusių drabužių liekanų. Iš tos skylės eidavo puvėsių tvaikas. Šuns ar katės niekaip negalėdavo į tą olą įstumti, o žmonės bijojo lįsti. Bernai sakydavo tik tada lįsią, jei reikėsią į karą eiti, bet iki karo skylė sumažėjusi.

Apie tą skylę kalba daug pagyvenusių žmonių.

Ant piliakalnio viršaus yra duobė. Žmonės pasakoja, kad ten buvęs šulinys - įėjimas į požemius. Į tą skylę įleisdavę ant pavadžio pririštą akmenį. Jis ilgai skambėdavęs, lyg į akmenį, lyg į cementą atsimušdamas.

Mačernienė per Visus šventus ganiusi gyvulius ir mačiusi mažą karstelį, perjuostą mėlynu kaspinu, ir iš šalių degančias keturias žvakes. Nubėgusi namo atsivesti vaikų, bet grįžę jau nieko nebematę.

Rozalija Švelnytė, su teta važiuodama į Žemaičių Kalvariją, mačiusi degant ugnį. Kitas matęs aukštą panelę, kuri priėjusi prie duobės ir pranykusi.

Žiemos metu pro šalį ėjęs Dominykas Jonauskas. Jį užpuolęs miglos stulpas, pakilęs nuo duobės. Jonauskas grūmęsis su juo, bet stulpo įveikti niekaip negalėjęs. Rytą ėjęs į tą pačią vietą pasižiūrėti, bet rado tik labai daug savo pėdų, – matyt, daug sukiojosi vietoje. Kitų pėdų nebuvo. Iš to sirgo du mėnesius.

(J.Mickevičius)

Šarnelės piliakalnis